Vilniaus miesto savivaldybės ankstyvojo skaitymo prioritetas yra strateginė švietimo kryptis, kuria siekiama nuo pat mažens ugdyti vaikų meilę knygai ir kurti tam tinkamą aplinką ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Atliepiant šią tendenciją mūsų darželyje inicijavome projektines veiklas, skirtas ankstyvojo skaitymo skatinimui. Projektinės veiklos vykdytos visose darželio grupėse – skaitymu domėjosi vaikai nuo lopšelio iki priešmokyklinukų, o su jais kartu ir jų tėveliai bei darželio darbuotojai.
Grupės „Linelis” vaikai kartu su tėveliais kūrė knygą „Kur veda Linelio kelias?“. Patirtinėse veiklose vaikai tyrinėjo įvairias knygas, aiškinosi informaciją apie knygų viršelius, pavadinimus, iliustracijas, spėliojo apie knygų turinį. Kūrybinėse veiklose vaikai piešė, kūrė, kruopščiai gaminosi knygų skirtukus, sukūrė knygelę „Knygos skritulys”. Kurdami „Knygos skritulį“ vaikai piešė savo sukurtą pasaką ir ją pasakojo, o mokytojai padedant istorijos buvo užrašytos į knygos puslapius. Kurdami pasakojimus ir iliustracijas vaikai suprato, kad piešinys ir žodžiai gali virsti knyga, ir tai dar labiau paskatino jų motyvaciją kūrybai. Žiūrėdami filmuką apie knygos atsiradimą suprato, kad knyga – tai ilgo kūrybinio darbo rezultatas. Rašydami ir kopijudami vardus, žodžius interaktyvioje lentoje stiprino raidžių pažinimą ir rašymo pradmenis. Grupėje atsiradus skaitymo kortelėms, vaikai jas noriai tyrinėjo ir bandė skaityti savarankiškai. Jie atpažino raides, jungė jas į skiemenis ir žodžius, džiaugėsi savo pasiekimais. Veiklas vainikavo Kajaus mamos skaitymas vaikams – skaitė vaikų su tėvais kartu sukurtą knygelę „Kur veda Linelio kelias?“, vaikai jautėsi svarbūs ir įtraukti.
Grupėje „Daigiukai” buvo susitarta kartu su vaiku namuose išrinkti, perskaityti ir vėliau grupės bibliotekėlei padovanoti knygelę. Ši veikla tapo ne tik skaitymo pamoka, bet ir dalinimosi švente. Vaikai kartu su mokytojomis vartė atsineštas knygeles, jas skaitė ir aptarė. Mažieji ne tik klausėsi, bet ir patys aktyviai dalyvavo: pavyzdžiui, Laimis savo draugams pasakojo apie „pavogtą laiką“. Ypatingo dėmesio sulaukė knygutė apie jausmus – vaikai pagal iliustracijas bandė įvardinti emocijas ir dalijosi savo patirtimis. Buvo įdomu pastebėti kalbinius atradimus, kai žodį „įsižeidęs“ vaikai natūraliai susiejo su „susižeidęs“. Skaitydami „savo“ knygas, vaikai mokėsi ne tik pažinti raides ar istorijas, bet ir dalintis su kitais, džiugiai pristatyti savo kūrinį draugui. Kiekvieną rytą vis kitas vaikas, pagal savo gebėjimus, pristatydavo savo knygelę, o prieš pietų miegą klausėsi jos skaitomos mokytojos. Vaikams labai svarbu žinoti, kad šiandien skaitoma būtent jų – pavyzdžiui, Jonuko – padovanota istorija. Tai suteikia jiems pasididžiavimo ir bendrystės jausmą. Veiklos ypač sudomino vaikus, todėl su tėveliais nuspręsta šią gražią tradiciją tęsti: dabar vaikai dažniau atsineša savo mėgstamas knygeles, kurias skaito su mokytojomis laisvu laiku ar prieš miegą, o vėliau jas vėl saugiai parsineša namo. Taip knyga tampa tiltu, jungiančiu namų šilumą ir grupės kasdienybę.
Grupės „Saulutės” mokytojos į skaitymą įtraukė tiek tėvelius, tiek kolektyvo narius, kuriems buvo nauja ir įdomi patirtis skaityti vaikams. Žinoma, vaikai ir patys skaitė vieni kitiems, juk „Saulutėse” jau yra ir skaitančių vaikų! Visiems buvo daug gerų patirčių bei atradimų!
Grupėje „Pumpurėliai” vaikai tyrinėjo „Kas slepiasi knygų puslapiuose”. Kiekvieną dieną ateidavo vaikų tėveliai paskaityti knygelių ir pasakų. Su vaikais buvo aptariami personažai, pamėgdžiojami gyvūnų balsai, skaičiuojami gyvūnai. Pokalbių metu vaikai aiškinosi, diskutavo, kokios būna pasakos, kuo jos skiriasi, kuo pasakos skiriasi nuo kitų kūrinių. Vaikai peišė pasakų veikėjus, ieškojo pažįstamų raidelių, aiškinosi, iš ko susidaro knygos, kas yra puslapis, viršelis, nugarėlė.
„Gudručių“ grupėje suderinti darbus ir laisvą laiką tėveliams buvo iššūkis, bet skaitymo susitikimai padovanojo vaikams daugybę emocijų ir naujų patirčių. Jono mama pakvietė vaikus į jaukią ir kūrybišką kelionę po pasakų pasaulį. Vaikai klausėsi skaitomų pasakų, stebėjo iliustracijas, aptarė veikėjus ir jų jausmus. Jono mama padėjo vaikams atsakyti į klausimus, skatino pastebėti detales, spėlioti, kas nutiks toliau bei dalintis savo mintimis. Po skaitymo vaikai kūrė: piešė labiausiai patikusį veikėją, lipdė iš plastilino. Ši veikla ne tik stiprino vaikų kalbinius gebėjimus, bet ir lavino vaizduotę, kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi. Bendras skaitymas tapo noru toliau perskaityti likusias pasakas. Gytės mama vaikams skaitė knygą „Tikro žmogaus istorija – Mocartas“. Pasakojimą lydėjo klasikinės muzikos įrašai, o vaikai savo įspūdžius kūrybiškai perteikė žaislinėse planšetėse. Skaitymo džiaugsmą papildė praktinės užduotys – vaikai mokėsi atpažinti raides artimiausioje aplinkoje: darželio grupėje, gamtoje, namuose bei ieškojo jų formų įvairiose linijose ar daiktuose. Skaitymo nuotykiai tęsiasi – kitą savaitę laukiame naujų tėvelių istorijų!
Grupėje „Giliukai” vaikai tyrinėjo įvairių tipų knygeles, jas lygino, aptarė, kokios knygos skirtos vaikams, o kokios – suaugusiems, aiškinosi, kaip vadinasi žmonės, kurie rašo knygas, iliustruoja jas, patys išbandė rašytojo ir dailininko profesijas – kūrė istorijas, iliustravo, „leido” savo knygas. Keletas vaikų atsinešė iš namų savo pamėgtas knygas ir jas pristatė grupės draugams.
