VERTINIMAS


VILNIAUS LOPŠELIO-DARŽELIO „PUŠYNĖLIS“ IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMO PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

           1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato bendruosius reikalavimus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo pasiekimų vertinimui Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pušynėlis“. (toliau – Įstaiga).

           2. Aprašas parengtas vadovaujantis ,,Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“ (toliau  Pasiekimų aprašas) parengtu Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrui vykdant projektą ,,Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (2012-2015).

           3. Aprašo reikalavimų vykdymas privalomas įstaigos pedagogams: auklėtojams, meninio ugdymo mokytojui, logopedui.

           4.  Apraše vartojamos sąvokos:

          Vaiko ugdymosi pasiekimų sritis – tai vaiko ugdymuisi svarbi sritis, kurioje išskirta esminė nuostata ir esminis gebėjimas;

          Esminė nuostata – tai ugdymosi procese įgytas nusiteikimas, polinkis, požiūris, išreiškiantis vaiko santykį su savimi, su kitais ir su aplinka;

         Esminis gebėjimas – tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymosi pasiekimų sričių įgytas svarbiausias vaiko gebėjimas ką nors daryti, veikti, elgtis, kurti.

II. VERTINIMO PASKIRTIS. PRINCIPAI. TIKSLAS. UŽDAVINIAI. PRIVALUMAI

           5. Įstaigoje sukurta vertinimo sistema padeda ikimokyklinio ugdymo pedagogams ir kitiems ugdytojams (meninio ugdymo pedagogui, logopedui) atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, įgyvendinti ugdymo turinį, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei, stebėti vaikų pažangą ir tikslingai ugdyti kiekvieną vaiką, kurti numatytiems vaiko ir vaikų grupės ugdymosi rezultatams pasiekti palankią aplinką, parinkti natūralius, vaiko prigimtį atitinkančius ugdymo būdus, siekti kryptingos maksimalios kiekvieno vaiko ugdymosi pažangos pagal jo galias.

          6. Vertinimo principai:

          6.1. pozityvumas ir konstruktyvumas;

          6.2. objektyvumas ir veiksmingumas;

          6.3. informatyvumas.

    7.Vertinimo tikslas – nustatyti koks vaiko kompetencijos lygis įvairiose ugdymo pasiekimų srityse: fizinio aktyvumo ir kasdienio gyvenimo įgūdžių, savivokos ir savigarbos, emocijų suvokimo ir raiškos, savireguliacijos ir savikontrolės, santykių su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, sakytinės ir rašytinės kalbos, aplinkos pažinimo, skaičiavimo ir matavimo, estetinio suvokimo ir meninės raiškos, iniciatyvumo ir atkaklumo, tyrinėjimo, problemų sprendimo, kūrybiškumo bei mokėjimo mokytis.

   8. Vertinimo uždaviniai:

   8.1. padėti vaikui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti;

         8.2. padėti   pedagogui   įžvelgti   vaiko   ugdymosi galimybes, nustatyti  problemas  ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą;

         8.3. suteikti tėvams (globėjams) informaciją apie vaiko ugdymąsi; gerinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir įstaigos;

         8.4. nustatyti; įstaigai; savo darbo kokybę, planuoti ugdymą, suteikti pagalbą pagal vaikų poreikius.

         9. Vertinimo privalumai:

         9.1. puoselėja integralią asmenybę, visas asmenybės savybes, neslopina vaiko prigimtinių galių bei talentų;

         9.2. laiduoja kiekvienam ugdytis pagal savo jėgas ir sugebėjimus;

         9.3. laiduoja psichologinį saugumą (aš ugdausi kiek galiu).

         10. Vertinimu siekiama:

         10.1. skatinti vaiko ugdymąsi ir raidą, saugojant vidinį ir išorinį vaiko saugumą ir savigarbą;

         10.2. skatinti vaiką pažinti savo galias, savęs pozityvų vertinimą;

         10.3. atskleisti   vaiko   pastangų   progresą t.y.   parodyti, ką   vaikas   yra pajėgus daryti, o ne atvirkščiai;

         10.4  gerinti tėvų švietimo kokybę bei jų įsitraukimą į vaiko ugdymo procesą įstaigoje.

                       III. VAIKO UGDYMO PASIEKIMŲ VERTINIMAS

         11.  Vaikų   pasiekimų    ir   pažangos   vertinimas   įstaigoje   atliekamas  pagal   aštuoniolika vaiko  ugdymo sričių,    vadovaujantis     kiekvienos  srities  išskirta  esmine  nuostata ir esminiu gebėjimu, kuriuos    vaikas    turėtų   įgyti   iki 6-erių metų, t.y. per  visą   ikimokyklinio ugdymo laikotarpį.

         12. Vaiko ugdymo pažangos vertinimą atlieka vaikai, grupės pedagogai, tėvai, Vertinime gali dalyvauti ir kiti pedagogai bei specialistai: meninio ugdymo mokytojas, logopedas.

         12.1. vaikai įsivertina savo pokyčius (ką aš galiu? kiek aš paaugau?);

         12.2. pedagogai vertina kiekvieno vaiko pasiekimus, pažangą. Vaiko gebėjimai aprašomi du kartus per metus. Rugsėjo – lapkričio mėnesiais daromas pirminis vertinimas. Pirminio vertinimo paskirtis – fiksuoti vaiko pasiekimus, individualius ypatumus ir numatyti jo ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius), ugdymo individualizavimo ir paramos vaikui formas;

Gegužės mėnesį daromas baigiamasis vertinimas. Baigiamojo vertinimo paskirtis – įvertinti vaiko pasiekimų ir pažangos lygį pasiektą per metus. Esant reikalui sausio mėnesį daromas tarpinis vertinimas. Tarpinio vertinimo paskirtis – fiksuoti vaiko pasiekimus, nustatyti, ar tinkamai pasirinkta ugdymo kryptis, numatyti tolesnio vaiko ugdymo tikslus ir uždavinius;

        12.3. tėvai vertina vaiko ,,augimą“ grupėje.

        13. Vaiko pasiekimų vertinimo metodai:

        13.1.vaiko stebėjimas natūralioje kasdieninėje veikloje, vaiko veiklos ir kūrybinės raiškos darbelių analizė (meninės, žodinės kūrybos darbai, pratybos, nuotraukos, vaiko veiklos stebėjimo užrašai), vaiko kalbos užrašai, pokalbiai su vaiku ir vaiko tėvais, (kasdieniniai ir individualūs pokalbiai), specialistų pokalbiai: meninio ugdymo mokytojo, logopedo, bendrosios praktikos slaugytojo.

         14. Vilniaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“  ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo  pažangos pasiekimai žymimi ,,Vaiko aplanke“. ,,Vaiko aplanką“ sudaro:

         14.1. ,,Ugdymo  pasiekimų diagrama pagal pasiekimų žingsnius“  1 Priedas;

          14.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo lentelė 2 Priedas;

         14.3. vaiko  meninės raškos darbai ( dailės darbeliai, žodinė kūryba, užrašytos vaiko mintys);

         14.4. vaiko   veiklos    stebėjimo    užrašai    ( įvairios užduotėlės, pratybų   knygelės, vaiko  mintys, nuomonė);

         14.5. vaiko elgesio faktų analizė (atskirų situacijų pavyzdžiai);

         14.6. nuotraukos;

         14.7. vaiko įsivertinimas (vaikas skatinamas įsivertinti, siekiant formuoti supratimą apie jo paties ugdymąsi).

IV. INFORMAVIMAS APIE VAIKO PASIEKIMUS IR PAŽANGĄ

          15.Apie   vaiko   ugdymo  pasiekimus tėvai/globėjai  supažindinami  individualiai,  pokalbių metu (nuolat, metų eigoje).

  1. Vaiko pasiekimai ir pažanga aptariama Pedagogų tarybos susirinkimo metu.

          17. Vaiko  problemos   sprendžiamos  tik su  ugdymo   procese   dalyvaujančiais  specialistais ir tėvais.

V. ATSAKOMYBĖ IR ĮGALIOJIMAI

         18. Už vaiko pasiekimų  ir pažangos vertinimą  atsakinga grupės auklėtoja, tėvai ir kiti  vaiką ugdantys specialistai.

         19. Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo medžiaga laikoma grupėje. Ji yra konfidenciali.