Spalio mėnesį Vilniaus lopšeliuose-darželiuose „Pušynėlis“ ir „Eglutė“ vyko socialinės aplinkosauginės veiklos „Medžių pažinimas ir globa“. Veiklos organizuotos įgyvendinant Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Mes – gamtai, gamta – mums“, finansuojamą iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2021 metų specialiosios programos lėšų.
Veiklos tikslas atkreipti dėmesį į šalia augančius medžius paskatinti juos pažinti, prižiūrėti, globoti. Darželių vaikai su suaugusiųjų pagalba domėjosi apie medžių naudą gamtai, žmogui, aiškinosi kaip mes galime prisidėti prie aplinkosaugos, prižiūrėdami medžius.
Vilniaus l/d „Pušynėlis“ (A.Mickevičiaus g. 21) socialinę veiklą vaikams organizavo mokytoja Lina Pratusevičienė. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką apie medžius, jų įvairovę, sandarą, naudą ir priežiūrą. Aiškinosi kam medžiui reikalingos šaknys, kamienas, šakos ir lapai, tyrinėjo, kaip atpažinti pažeistas medžio dalis, sužinojo, kaip galima medžiams pagelbėti – šaknis apipilti žemėmis, užtepti pažeistą kamieną specialiu gydančiu tepalu, ir visi vaikai žinojo, kad medžius reikia saugoti, negalima laužyti medžių šakų, draskyti lapų. Vaikai su mokytoja apžiūrėjo darželyje bei A.Mickevičiaus gatvėje augančius medžius, pasidžiaugė, kad medžiai sveiki ir gražiai auga. Taip pat kartu su mokytoja pasirūpino naujai pasodintomis obelaitėmis – apravėjo ir išpureno aplink jas žemę, nubalino kamienus.
„Pušynėlio“ (Miglos g. 53) „Priešmokyklinės“ grupės vaikams socialinę veiklą organizavo mokytoja Diana Poklikajevienė. Grupėje vaikai žiūrėjo filmuką, išmanieji robotai Lietuvos medžiai https://youtu.be/jPPAIS08NbY , klausėsi pasakojimo apie medžius, prisiminė, kad medžiai būna lapuočiai ir spygliuočiai. Diskutavo, kaip planeta atrodytų be medžių ir kam reikalingi jie. Vaikai sužinojo 5 priežastis kam reikalingi miškai:
Miškai padeda mums kvėpuoti ir kovoja su klimato kaita. Miškai išskiria deguonį, kuris yra būtinas mūsų ir kitų gyvūnų išgyvenimui, ir sugeria anglies dvideginį (CO2). Vienas lapuotis per sezoną pagamina tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus. Sugerdami mūsų išmetamą anglies dvideginį, kuris yra būtinas augalams, kad galėtų vykdyti fotosintezę, miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita. Medžiai iš atmosferos paimtą CO2 „užrakina“ medienoje, lapuose ir dirvoje, kur jis gali būti laikoma.
Sukelia lietų ir saugo nuo potvynių. Dideli miškų plotai veikia vietinius orus ir netgi sukuria savo mikroklimatą. Amazonės atogrąžų miškai, pavyzdžiui, sukuria tokias atmosferines sąlygas, kurios lemia reguliarų lietų ne tik šiuose miškuose, bet ir veikia klimatą tokiose tolimose vietovėse kaip Didžiosios lygumos Šiaurės Amerikoje. Medžių šaknys taip pat yra labai svarbios potvynių metu, ypač žemumose. Prasidėjus potvyniams šaknys padeda dirvai sugerti daugiau vandens – taip sumažinama erozija ir žmonių nuostoliai, nes sulėtėja vandens tėkmės greitis. Miškai taip pat yra svarbūs papildant gruntinio vandens atsargas.
Saugo nuo erozijos ir dykumėjimo. Miško šaknų sistema stabilizuoja didžiulius dirvos kiekius ir taip apsaugo visos ekosistemos pamatus nuo vandens ar vėjo sukeltos erozijos. Miškų kirtimas panaikina šias gerąsias savybes. Kirtavietėse pagreitėjusi dirvos erozija gali sukelti ir kitas problemas, grasinančias žmonių turtui ir gyvybei, – nuošliaužas ir smėlio audras.
Mažina taršą. Miškai valo mūsų dirvą, vandenį ir orą. Medžiai iš dirvos gali pasisavinti toksinus savo reikmėms arba juos suskaidyti į mažiau pavojingas chemines medžiagas. Kai kurie augalai šį darbą atlieka ypač gerai ir dėl to yra sodinami itin užterštose vietose, siekiant jas vėliau pritaikyti kitoms reikmėms. Miškai taip pat valo orą ir ne tik nuo jau minėto CO2. Medžiai iš atmosferos sugeria įvairius toksinus, įskaitant anglies monoksidą (smalkes), sieros dioksidą ir azoto dioksidą.
Vaistų šaltinis. Žmonija iš miškų gauna įvairiausių produktų, pradedant mediena, baigiant paukščių plunksnomis specialiems ritualams. Miškai mus rengia, maitina, iš miškų gauname kuro. Šiuo metu viena didžiausių miško produktus naudojančių pramonių yra farmacija. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, iš atogrąžų miškų gaunamų medicininių augalų,70 proc. visų augalų turinčių gydomųjų savybių nuo vėžio auga tik atogrąžų miškuose.
Darželio lauko teritorijoje su vaikai su mokytoja stebėjo medžius, dar kartą prisimindami medžio sandarą. Bandė nustatyti medžio amžių apžiūrėdami kelmo pjūvio vietą, skaičiuodami rievių skaičių. Taip pat sužinoję, kad per metus medžio apimtis padidėja 2,5 cm, su centimetru matavo medį ir nuspėjo, kad jam yra net 64 metai! Dar pastebėjo apnuogintas medžio šaknis, kalbėjosi ko reikia, kad medis tvirtai laikytųsi žemėje, jas užbėrė žeme, nes per šaknis medis gauna ne tik maistingas medžiagas, bet ir atlaiko vėtras ir audras. Prisiminė, kad medžiai taip pat saugo žemę nuo potvynių ir erozijų. Aiškinosi, kad medžių žievė taip pat kaip ir žmogaus oda, apsaugo medį iš išorės. Ir dar pastebėjo, kad didelių ir senesnių medžių žievė yra su įdubimais ir nelygi, stora o jaunų medžių žievė yra plonesnė, lygesnė. Taip pat su vaikais aiškinosi, kaip galima sužinoti kur yra šiaurė. Vaikai ieškojo ženklų, kurie tai parodytų. Edukacija apie miškus labai svarbi, nes vaikai sužinojo, kad miškų vaidmuo sprendžiant įvairias darnaus vystymosi problemas yra be galo didelis: nuo gyvūnijos ir žmonių pastogės iki apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo, nuo kovos su klimato kaita iki stichinių nelaimių pavojaus sumažinimo, prie viso to prisideda miškai. Vanduo, energija, pastogė, vaistai – viską gauname iš miško. Medžius reikia saugoti, nes jeigu neliks medžių, nebeliks ir gyvybės. Aptarę su mokytoja kaip reikia gelbėti, globoti medžius, vaikai leidosi į gelbėjimo misiją po darželio teritoriją. Visus jaunus medelius paliejo, atradę medžius kurių šaknys išlindusios į paviršių, jas apkasė. Apie obelaites išpureno žemę. Ir nukarpė vėjo sulaužytas šakas. Dar rado sutrūkusią tulpmedžio žievę, kruopščiai ją išvalė ir apkirpo, kad neplyštų toliau.
Socialinę veiklą apie medžius taip pat organizavo ir projekto partneriai Vilniaus lopšelis-darželis „Eglutė“. Grupės „Obuoliukai“ vaikai ir mokytoja veiklą pradėjom nuo susipažinimo su medžiais. Vaikai žiūrėjo filmuką „Lietuvos medžiai“. Jie pamatė kaip atrodo tokie medžiai kaip ąžuolas, klevas, eglė, pušis, beržas ir kiti Lietuvos medžiai. Išėję į darželio kiemą ieškojo šių medžių darželio teritorijoje ir bandė juos atpažinti ir įvardinti. Grupėje turėjo klevo, beržo ir ąžuolo lapus, kuriuos vaikai atsinešė iš darželio kiemo. Lapai tiko kūrybiniam darbui „Rudens spalvos“ atlikti. Vaikai priklijavo lapus prie akvarelinio popieriaus, o foną nudažė su akvarele teptuku. Toliau įvyko diskusija kurios metu vaikai su džiaugsmu pasakojo, kokius medžius jie jau pažįsta. Rodė knygutėje medį ir sakė jo pavadinimą. Kalbėjo apie tai, kad reikia saugoti medžius, nes jie gamina mums deguonį ir priglaudžia žvėrelius, paukščius. Nutarė paimti kastuvėlius, grėbliukus ir pasodinti pora kaštonų ir ąžuolų.
