PAŽINTINIS ŽYGIS Į VINGIO PARKĄ „MEDŽIŲ PASAULIS IŠ ARTI“

Vilniaus lopšelis-darželis „Pušynėlis“ jau ketvirtus metus vykdo Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Mes – gamtai, gamta – mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2021 metų specialiosios programos lėšų. Įgyvendinant šį projektą birželio mėnesį darželio vaikams suorganizuotas pažintinis žygis į Vingio parką. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų atvirumą ir jautrumą gamtai, supančiai aplinkai, skatinant patirtinę veiklą, formuojant aplinkai draugiškas vertybines nuostatas, suteikiant žinių apie gamtą, ekologiją, aplinkosaugą, mokantis pažinti Vilniaus gamtą miesto gamtinėse teritorijose.

 Pats geriausias mokymasis yra mokymasis iš savo patirties. Žygio eigoje vaikai turėjo galimybę geriau suprasti juos supančią aplinką, ugdytis komandinius įgūdžius, atrasti savo stiprybes, suvokti gamtos ir žmogaus ryšio svarbą. Žygio metu siekta skatinti vaikus ir bendruomenės narius domėtis ekologinėmis ir gamtosauginėmis problemomis, žaidybinių, meninių veiklų gamtoje metu supažindinti vaikus su medžiais, jų svarba ir nauda, formuoti atsakingo elgesio gamtoje įgūdžius, atrandant naujas erdves ugdymuisi, judriai veiklai ir poilsiui.

Einant link Vingio parko vaikus pasitiko lengvas ir gaivus lietus, todėl teko sustoti po lauko kavinės stogu.  Klausėmės lietaus pasakojimo, bandėme spėlioti, kokias naujienas nori mums pranešti lietaus lašai.

Atžygiavus į Vingio parką veiklai buvo pasirinkta miško aikštelė. Vaikai žaidė „Tylos karalių“, stengėsi išgirsti paukščių balsus, atliko kvėpavimo pratimus – tokiu būdu vaikai buvo skatinami nurimti, pabūti čia ir dabar. Taip pat vaikai žaidė edukacinį žaidimą „Surask toki pat lapą, kuris pavaizduotas ant nuotraukos“, spėliojo mįsles ir užuominas: „Kaip vadinasi medis, kurio kamienas panašus į zebrą? Koks pats stipriausias Lietuvos medis? Kaip vadinasi medis, kurio lapas panašus į žmogaus delną?“. Tyrinėdami vaikai sužinojo kaip skaičiuoti medžio metus – pagal medžio pjūvio rieves arba medžio šakų vainikus. Išsiaiškino, kaip atrodo „ištroškę“ medžiai – jei medžio žievė labai raukšlėta, reiškia jam trūksta vandens; kaip pagal kerpes augančias ant medžių galima spręsti apie oro užterštumą – jei kerpės tamsiai žalios, rudos, reiškia oras užterštas; kaip atrasti pasaulio šalis – medžio pusė apaugusi samanomis yra atsisukusi į šiaurę. Vaikai diskutavo kuo žmonės ir medžiai panašūs, sužinojo, kad ir medžiai, ir žmonės gali gydyti – liepos žiedlapių arbata malšina temperatūra ir kosulį, šermukšnio uogos labai tinka gydyti bronchitui,  iš pušų ir eglių spyglių gaminami eteriniai aliejai ir pan. Taip pat sužinojo, kad medžiai, kaip ir žmonės kartais irgi serga – juos susargdina įvairūs vabzdžiai, o atpažinti, kad medis serga galima apžiūrėjus medžio lapus, žievę; prisiminė, kad medžių gydytojas yra genys.  Nustebo sužinoję, kad šie didžiuliai augalai moka tarpusavyje šnekėtis, bet šneka ne balsu, kaip žmogus, o skleidžia kvapus arba išskiria skystį. Skystį medžiai išskiria ir norėdami apsiginti nuo kenkėjų). Žygio pabaigoje su vaikais surengėme iškylą, kurios metu apibendrinome žygyje įgytą patirtį – vaikai dalinosi įspūdžiais, vardino kas jiems labiausiai patiko, pasakojo ką naujo sužinojo.

Žygis gamtoje puiki galimybė vaikams išbandyti įvairias įdomias nepatirtas veiklas. Būdami gryname ore ir judėdami, vaikai tyrinėjo gamtos objektus, lavino gebėjimus pastebėti, atskirti, suskaičiuoti, išmokti, džiaugtis, nustebti, įgijo socialinių įgūdžių bendraudami su bendraamžiais. Aktyviose patirtinėse veiklose vaikai tobulino savo pažintinius gebėjimus, ugdėsi aplinkosaugines vertybines nuostatas, galėjo mokytis ir pažinti jiems priimtinu ir įdomiu būdu. Vaikams tikrai nepritrūko geros nuotaikos bei džiugių emocijų. Į darželį sugrįžo žvalūs ir laimingi.

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui PAŽINTINIS ŽYGIS Į VINGIO PARKĄ „MEDŽIŲ PASAULIS IŠ ARTI“ yra išjungti

„Ir papartis tau pražydės…“

Birželio 23 d. darželyje šventėme Rasų-Joninių šventę! Vaikai pramogaudami sužinojo apie šios šventės papročius, tradicijas, burtus, smagiai dainavo, šoko, ėjo ratelių, ieškojo stebuklingo paparčio žiedo. darželyje A.Mickevičiaus g. 21 vaikams šventę organizavo mokytojos Laimutė ir Skaistė, o Miglos g. 53 vaikus linksmino mokytoja Daiva.

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui „Ir papartis tau pražydės…“ yra išjungti

„Į pagalbą gamtai“

Birželio 5 d. minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena, skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Minint šią dieną bei siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemų sprendimą birželio 4 d. darželyje vyko aplinkos tvarkymo akcija-talka „Į pagalbą gamtai“. Šis renginys organizuotas vykdant Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Mes – gamtai, gamta – mums“, finansuojamą iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2021 metų specialiosios programos lėšų.

Akcijos-talkos metu darželio (Miglos g. 53) ugdytiniai ir darbuotojai švarino mišką aplink darželio teritoriją, o darželio (A.Mickevičiaus g. 21) vaikai ir darbuotojai vyko rinkti šiukšlių į šalia esantį Vingio parką.

Akcijos metu vaikai su mokytojais diskutavo kodėl reikia saugoti ir puoselėti gamtinę aplinką, kuo kiekvienas galime prisidėti prie taršos problemų sprendimo.

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui „Į pagalbą gamtai“ yra išjungti

„Jei šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams!“

„Mažo žmogaus didelės teisės, pareigos, norai… Mažo žmogaus didelis pasaulis…“

Birželio 1 d. darželyje šventėme Tarptautinę vaikų gynimo dieną! Darželyje (Miglos g. 53) mokytojos Diana ir Ingrida subūrė visus į šventę cirko tema. Šventėje vaikai smagiai dainavo, šoko, atliko linksmas užduotis. Klounytė ir Klouniukė linksmino vaikus, kartu šoko ir dainavo, o svarbiausia dalino gerą nuotaiką, kuri vaikus lydėjo visą dieną!

Darželyje (A.Mickevičiaus g. 21) vaikų gynimo dienos proga vyko Lietuvos mažųjų žaidynių sporto festivalis. Darželio vaikai su mokytojomis pasipuošę skirtingų spalvų apranga ir atributais smagiai šoko ir sportavo žaidimų aikštelėje netoli Vingio parko. Vaikams pramogą rengė mokytojos Mariolia, Skaistė ir Darja.

O mažieji „Daigiukai“ su mokytojomis Laimute ir Lina pramogavo ir šventė darželio kieme.

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui „Jei šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams!“ yra išjungti

Tarptautinę šokio dieną vaikai sportavo šokio ritmu!

Balandžio 29 d. minima Tarptautinė šokio diena. Šią dieną darželyje organizuota sportinė pramoga šokio ritmu. Kiekviena darželio grupė, nuo mažiausių iki priešmokyklinukų, kartu su grupių ir meninio ugdymo mokytojomis, parengė po smagų šokį su sportiniais elementais, o fizinio lavinimo mokytoja Darja apjungė visus darželio vaikus ir pedagogus į bendrą šokį. Darželyje (A.Mickevičiaus g. 21) šokių sportinėje pramogoje svečiavosi Ragana (mokytoja Virginija). Ji vaikams atnešė dovanų, kartu su vaikais šoko ir sportavo!

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui Tarptautinę šokio dieną vaikai sportavo šokio ritmu! yra išjungti

„Jurginės. Sėjos pradžia“

Balandžio 22 d. darželio (Miglos g. 53) kieme vyko Jurginių šventė. Susipažinome su šventės reikšme, papročiais ir apeigomis. Šokome lietuvių liaudies ratelius, dainavome daineles apie Jurgines, vaidinome pasaką „Ropė“. Na, o šventės kulminacijoje sodinome jurginus!

O darželio priešmokyklinukai, išsiaiškinę, kad Jurginių dieną labai gerai sėti morkas, taip ir padarė – pasėjo morkas, špinatus ir salotas darželio lauko žaliojoje edukacinėje erdvėje „Daržininkų kampelis“.

Parengė Ineta Deksnienė ir Daiva Lapėnienė

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui „Jurginės. Sėjos pradžia“ yra išjungti

Tarptautinei motinos Žemės dienai – muzikinis projektas „Žemė – gyvybės nešėja“

„Žemele Motinėle, Žemuke, Žemynėle, Kas aš būčiau be tavo žolelės, be melodijos margo paukštelio? Be tavęs ir manęs nebebūtų… Tik į tave pasėjame grūdą Gėrio, Meilės, Vilties ir Tiesos.“

Balandžio 22 d. minima Pasaulinė motinos Žemės diena, kuria raginama vienytis ir išreikšti rūpestį visų mūsų namais, gyventi ir mylėti taikiai, harmoningai. Mums po kojomis paklota gražiausia ir švenčiausia dovana – Žemė. Su nenuskaičiuojama daugybe augalų, su didžiausia gyvūnijos įvairove, su neišsemiamais turtais, glūdinčiais žemės gelmėse. Visa tai kasdien turėdami, privalome ne tik džiaugtis tuo, bet ir saugoti bei branginti. Mūsų bočiai kasdien vaikščiodami šia žeme, vadino ją gražiausiais vardais, dainas apie ją ir jai dainavo, visaip garbino ir godojo. Muzika, kaip ir kiekvienas menas, yra savotiškas gyvenimo atspindys, formuojantis žmogaus dvasinį pasaulį, jo mintis ir jausmus, džiaugsmą, liūdesį, meilę ir kitus jausmus. Tai ypač pasakytina apie liaudies muziką. Joje vaizdžiai atspindima gamtos aplinka, žmonių gyvenimas ir papročiai, glaudus ryšys su gamtine aplinka. Organizuodami muzikinį projektą, siekėme atgaivinti ir prisiminti lietuvių liaudies muzikinius kūrinius, kuriais perteikiama  žmonių ir gamtos darna, pagarba ir meilė savo gimtajai Žemei, jos augmenijai ir gyvūnijai.

Projekto apibendrinimui darželyje vyko edukacinis kultūrinis renginys „Žemės ir saulės draugystė“. Renginio vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia>>>

Projekto iniciatorius: Laimutė Uskytė, Vilniaus l/d „Pušynėlis“ meninio ugdymo mokytoja.

Projekto globėjas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė.

Projekto tikslas – ugdyti vaikų meninę ir aplinkosauginę kompetencijas, puoselėti pagarbą ir jautrumą gamtai, gimtajai Žemei, atliekant lietuvių liaudies muzikinius kūrinius.

Projekte sudalyvavo 33 meninio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai; 189 vaikai iš 13 Vilniaus miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Internetinėje erdvėje pristatyta 17 muzikinių pasirodymų, kuriuose atsispindi pagarbos žemei, gyvybei tema (gamta, augalai, gyvūnai, žemės darbai ir pan.).

Dėkojame visiems muzikinio projekto „Žemė – gyvybės nešėja“ dalyviams ir kviečiame pasigrožėti jų pasirodymais.

Vilniaus lopšelis-darželis „Pušynėlis“. Lietuvių liaudies daina „Vijo lizdą pelėda“. Mokytoja Laimutė Uskytė

Lietuvių liaudies šokis „Šarka. varna“. Mokytojos Daiva Tarasonienė ir Daiva Lapėnienė.

Lietuvių liaudies šokis „Kiškelis bebėgdams“. Mokytojos Daiva Tarasonienė, Diana Poklikajevienė ir Ingrida Šalc

Vilniaus lopšelis-darželis „Berželis“. Lietuvių liaudies šokis „Atskrido paukštelis“. Mokytojos Tamara Tretjakova, Dalia Bošvytė ir Jolanta Naruševič

Vilniaus lopšelis-darželis „Kodėlčiukas“. Lietuvių liaudies daina „Ir išdygo šermukšnis“. Mokytojos Kristina Balčiūnienė, Aurelija Kavaliauskaitė ir Virginija Sauliūtė-Darvydė

Vilniaus  Markučių lopšelis-darželis. Lietuvių liaudies šokis „Kalvelis“. Mokytojos Lidija Kunigėnienė, Aušra Filipovič, Zita Bož, Jūratė Janulytė

Vilniaus lopšelis-darželis „Pipiras“. Lietuvių liaudies šokis „Marceliukė“. Mokytoja Gailutė Bautronienė

Vilniaus lopšelis-darželis „Puriena“. Teatralizuotas muzikinis pasakojimas „Liaudies dainelė“. Mokytojos Vita Vošterienė, Lina Malinauskienė

Vilniaus lopšelis-darželis „Raktelis“. Lietuvių liaudies šokis „Kalvelis“. Mokytoja Irina Višniakova

Vilniaus lopšelis-darželis „Sakalėlis“. Lietuvių liaudies daina „Aviža prašė“. Mokytoja Marija Jonilienė

Vilniaus lopšelis-darželis „Šermukšnėlė“. Lietuvių liaudies daina „Aš regėjau kukutį“.Mokytojai Marius Mickus, Fausta-Vilija Raščiūtė, Birutė Adomėnienė, Lilė Lebednikienė

Vilniaus darželis- mokykla „Šaltinėlis“. „Žemė bunda iš miego“. Mokytojos Liudvika Bulkevič, Jolanta Franceson

Vilniaus Žaliakalnio darželis-mokykla. Lietuvių liaudies daina – šokis „Pasėjau žilvitį“. Mokytojos Danutė Rodz, Irena Biveinienė

Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelis-darželis. Lietuvių liaudies daina „Lakštutė“. Mokytoja  Jelena Aleknavičienė

Vilniaus lopšelis-darželis „Pilaitukas“. Lietuvių liaudies šokis „Bitute pilkoji“. Mokytoja Irina Višniakova

Lietuvių liaudies daina-ratelis „Klausė žvirblis čiulbuonėlis“. Mokytojos Dalia Miklušienė, Inga Bogdevič

Muzikinis ratelis „Oi tu, Martynai…“. Mokytoja Svetlana Barkovskaja

Lietuvių liaudies daina Tu žilvitėli“. Mokytoja Edita Mečkovskienė

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui Tarptautinei motinos Žemės dienai – muzikinis projektas „Žemė – gyvybės nešėja“ yra išjungti

„Saulutėm pražydo Velykų margučiai“

Margutis yra neatsiejama Velykų šventės dalis. Velykų simboliu tapęs kiaušinis vartotas įvairiose apeigose tiek pagonybės, tiek krikščionybės laikais. Margučių raštai atspindėjo žmonių mintis, jų pasaulėžiūrą: „saulutės“, „žvaigždutės“, „žalčiukai“, „eglutės“, „paukščių pėdelės“, „gėlytės“ ne tik puošė margučius, bet ir suteikdavo jiems didesnę prasmę, magišką galią, todėl juose galime įskaityti mūsų protėvių suvokimą apie mus supantį pasaulį, tikėjimą, išreikštą per antgamtines jėgas bei troškimus.

Sulaukus smagiausios pavasario šventės Šv.Velykų, kviečiame pasigrožėti spalvingais margučiais parodoje „Saulutėm pražydo Velykų margučiai“, kuri eksponuojama Vilniaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ (A.Mickevičiaus g. 21) lauko erdvėje.

Parodos iniciatorės – įstaigos mokytojos metodininkės Lina Pratusevičienė ir Regina Vilkišiūtė.

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui „Saulutėm pražydo Velykų margučiai“ yra išjungti

„Gandrai, gandrai, ga, ga, ga…“

Kovo 25-ą dieną nuo seno švenčiamos Gandrinės. Ši diena skirta paminėti baltųjų gandrų sugrįžtuves. sakydavo, kad gandras grįždamas ant uodegos parneša kielę, kuri išspardo paskutinius žiemos ledus. Darželyje (Miglos g. 53) kiekvienais metais su vaikais švenčiama ši smagi ir prasminga šventė. Vaikai su pedagogais dainavo daineles apie gandrą, šoko ratelius, mokėsi gandro pamėgdžiojimų ir garsažodžių, spalvino, piešė, aplikavo, lipdė gražiausius gandrus!

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui „Gandrai, gandrai, ga, ga, ga…“ yra išjungti

Paroda „Kalėdų senelio portretas“

Dažniausiai Kalėdų Senelis vaizduojamas kaip mielas, simpatiškas, storas vyras ilga, balta barzda, raudonais drabužiais ir kepure bei dovanų maišu. Vaikams pasakojama, kad jis Kūčių vakarą atskrenda šiaurės elniais pakinkytomis rogėmis ir išdalina dovanas geriems vaikams. Likusį metų laiką jis gyvena šiaurėje, kur kartu su savo pagalbininkais elfais gamina dovanėles kitiems metams. Namai šiaurėje dažniausiai laikomi šiaurės ašigalyje, taip pat Laplandijoje ar kitose šalyse.

Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. Daugelis vaikų iki tam tikro amžiaus tiki, kad Kalėdų Senelis yra tikras, o ne vaidybinis personažas.  

Lopšelio-darželio pedagogės Lina Pratusevičienė ir Regina Vilkišiūtė inicijavo ir organizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų parodą “Kalėdų Senelio portretas“. Parodos tikslas – skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpusavio bendravimą, bendradarbiavimą, kūrybiškumą, iniciatyvumą, individualias galimybes. Perteikti  prieškalėdinio laikotarpio, švenčių laukimo nuotaiką, kuriant Kalėdų Senelio portretą.

Parodoje eksponuoti 75 kūrybiniai darbai iš Trakų, Vievio, Vilniaus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų.

Paskelbta temoje be kategorijos | Komentarai įrašui Paroda „Kalėdų senelio portretas“ yra išjungti