Vilniaus lopšelis-darželis „Pušynėlis“ jau ketvirtus metus vykdo Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Mes – gamtai, gamta – mums“, kuris finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo 2021 metų specialiosios programos lėšų. Įgyvendinant šį projektą birželio mėnesį darželio vaikams suorganizuotas pažintinis žygis į Vingio parką. Veiklos tikslas – ugdyti vaikų atvirumą ir jautrumą gamtai, supančiai aplinkai, skatinant patirtinę veiklą, formuojant aplinkai draugiškas vertybines nuostatas, suteikiant žinių apie gamtą, ekologiją, aplinkosaugą, mokantis pažinti Vilniaus gamtą miesto gamtinėse teritorijose.
Pats geriausias mokymasis yra mokymasis iš savo patirties. Žygio eigoje vaikai turėjo galimybę geriau suprasti juos supančią aplinką, ugdytis komandinius įgūdžius, atrasti savo stiprybes, suvokti gamtos ir žmogaus ryšio svarbą. Žygio metu siekta skatinti vaikus ir bendruomenės narius domėtis ekologinėmis ir gamtosauginėmis problemomis, žaidybinių, meninių veiklų gamtoje metu supažindinti vaikus su medžiais, jų svarba ir nauda, formuoti atsakingo elgesio gamtoje įgūdžius, atrandant naujas erdves ugdymuisi, judriai veiklai ir poilsiui.
Einant link Vingio parko vaikus pasitiko lengvas ir gaivus lietus, todėl teko sustoti po lauko kavinės stogu. Klausėmės lietaus pasakojimo, bandėme spėlioti, kokias naujienas nori mums pranešti lietaus lašai.
Atžygiavus į Vingio parką veiklai buvo pasirinkta miško aikštelė. Vaikai žaidė „Tylos karalių“, stengėsi išgirsti paukščių balsus, atliko kvėpavimo pratimus – tokiu būdu vaikai buvo skatinami nurimti, pabūti čia ir dabar. Taip pat vaikai žaidė edukacinį žaidimą „Surask toki pat lapą, kuris pavaizduotas ant nuotraukos“, spėliojo mįsles ir užuominas: „Kaip vadinasi medis, kurio kamienas panašus į zebrą? Koks pats stipriausias Lietuvos medis? Kaip vadinasi medis, kurio lapas panašus į žmogaus delną?“. Tyrinėdami vaikai sužinojo kaip skaičiuoti medžio metus – pagal medžio pjūvio rieves arba medžio šakų vainikus. Išsiaiškino, kaip atrodo „ištroškę“ medžiai – jei medžio žievė labai raukšlėta, reiškia jam trūksta vandens; kaip pagal kerpes augančias ant medžių galima spręsti apie oro užterštumą – jei kerpės tamsiai žalios, rudos, reiškia oras užterštas; kaip atrasti pasaulio šalis – medžio pusė apaugusi samanomis yra atsisukusi į šiaurę. Vaikai diskutavo kuo žmonės ir medžiai panašūs, sužinojo, kad ir medžiai, ir žmonės gali gydyti – liepos žiedlapių arbata malšina temperatūra ir kosulį, šermukšnio uogos labai tinka gydyti bronchitui, iš pušų ir eglių spyglių gaminami eteriniai aliejai ir pan. Taip pat sužinojo, kad medžiai, kaip ir žmonės kartais irgi serga – juos susargdina įvairūs vabzdžiai, o atpažinti, kad medis serga galima apžiūrėjus medžio lapus, žievę; prisiminė, kad medžių gydytojas yra genys. Nustebo sužinoję, kad šie didžiuliai augalai moka tarpusavyje šnekėtis, bet šneka ne balsu, kaip žmogus, o skleidžia kvapus arba išskiria skystį. Skystį medžiai išskiria ir norėdami apsiginti nuo kenkėjų). Žygio pabaigoje su vaikais surengėme iškylą, kurios metu apibendrinome žygyje įgytą patirtį – vaikai dalinosi įspūdžiais, vardino kas jiems labiausiai patiko, pasakojo ką naujo sužinojo.
Žygis gamtoje puiki galimybė vaikams išbandyti įvairias įdomias nepatirtas veiklas. Būdami gryname ore ir judėdami, vaikai tyrinėjo gamtos objektus, lavino gebėjimus pastebėti, atskirti, suskaičiuoti, išmokti, džiaugtis, nustebti, įgijo socialinių įgūdžių bendraudami su bendraamžiais. Aktyviose patirtinėse veiklose vaikai tobulino savo pažintinius gebėjimus, ugdėsi aplinkosaugines vertybines nuostatas, galėjo mokytis ir pažinti jiems priimtinu ir įdomiu būdu. Vaikams tikrai nepritrūko geros nuotaikos bei džiugių emocijų. Į darželį sugrįžo žvalūs ir laimingi.
